Našlės skatikas

Man teko pakliūti
per Mišias prie aukų dėžutės
Aušros Vartuose.
 
Besimeldžiantis
vienas bei kitas
mesdavo į ją savo dalį,
pagal savąją išgalę.
 
Čia klūpojo ir jauna mergina.
Nepaprasto grožio.
Ji meldėsi, o aš gėrėjausi ja.
Jos drabužiai, veidas ir gilus liūdesys
sakyte sakė,
kad tai jaunoji našlė.
 
Man labai norėjosi
ką nors jai ištarti.
Bet ką, Dieve, bažnyčioje tarsi.
 
Tik štai ji pravėrė rankinę,
išsitraukė monetą
ir įspraudė aukų dėžutėn.
 
Moneta dzinkt
ir įkrito skambėdama,
o man atsirado proga
ją prakalbinti.
 
„Jūs davėt daugiausia“, –
pasakiau jai, ranka liesdamas petį,
o kita rodžiau aukų dėželę.
 
„Nejaugi“, –
atsakė liūdnoji gražuolė
ir jos liūdesy
sužibėjo šypsnelis.
Lyg ant madonos veido.
 
2013 m. birželis
 
Jonas Baranauskas,
eilėraščių knygelės „Vasarvidžio laisvė“ autorius.
Fabijoniškių g. 43-11, Vilnius. Tel. 861399523.
El. paštas jonas.baranauskas52@gmail.com
Jonas Baranauskas

2016-11-05 00:50:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-11-05 16:16:43

Visų pirma klausimas ar ji našlė? Gal buvo palaidojusi motiną arba tėvą? Antra, o kodėl ji privalėjo aukoti daug? Ji ten paaukojo pačią didžiausią auką - maldą Dievui. Ten lankosi atsitiktiniai tikintieji. Ji auką pinigine išraiška paaukojo simboliškai, o savo parapijos bažnyčiai neaišku, kiek aukoja.
Kūrinys ne banalus, įdomus. Man net labai patiko.