Tyliai mėnuo žvejoja žvaigždes
Sidabriniu tinklu,
Aš ilgiuosi... lgiuosi tavęs,
Tavo šelmių akių.
Aš ilgiuosi bežadės dainos,
Kuri užburia mus,
Ir tos sielos saldžios artumos...
Ji parodo namus.
Ji parodo, kad nieko nėra.
Tik erdvė, tu ir aš.
Tiktai meilė be galo tyra
Iš vargų mus išves.
Iš vargų, iš kančių, iš skausmų,
Iš juodos nevilties.
Iš tamsių labirintų painių,
Ji mums kelią nušvies.
Tiktai meilė be galo tyra
Tavo šelmių akių,
Amžina, nemari, atvira.
Jos ilgiuos. Ja tikiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-05 15:52:29
Meilė yra pats didžiausias turtas.
Nuoširdus, labai gražus kūrinys.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-11-05 12:00:07
Puikus romansas, širdingas, melodingas ir emociškai įtraukiantis.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-11-04 22:25:07
Pritariu, meilė visagalė
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-04 20:26:25
labai jaukios ir jautrios eilės