Miegok ramiai. Jau niekad neprikels tavęs
Varinių lapų skambesys ir vėjo dainos.
Vėlai jau saulė keliasi ir greit užges
Diena blyškiai nušvitus. Tiktai laikas vaiko
 
Atgijusias mintis ir gena užmarštin
Akis, nutolusias į begalinę tylą.
Miegok ramiai joje. Tu visad su manim
Išlieki širdyje. Rudens mėnuliui dylant
 
Išnyks šis laikinas miražas. Jau dangus –
Žaros šviesėjantis šešėlis, vėl ryškėja.
Viltis iš ten, anapus sutemų, pribus
Tarsi balsai be aido. Lemties pribuvėjos
 
Įkyriai mos pražydusiais žiedais – ženklais.
Bandyk atspėti, ką jie reikšti, lemti gali!
Juoda gelmė skirta visiems, ne man vienai...
Už lango skamba vėjo užgauti varpeliai.
-----------------------------------------------------
Miegok ramiai. Jau niekad neprikels tavęs
Varinių lapų skambesys ir nenuves...