nepyk
prašau nepyk
kad truputis rudens
iš mano sielos nuvarvėjo
klevo lapais
pakviest tave norėjau
prie obelies
pavasarį žiedais aptekusios
žinau
nesugraudins tavos širdies
sena daina
skambėjusi kadaise
drebulės šešėlyje
kai vakaras žvaigždes
danguje meilei sagstė
pabūsime
mes vėl jauni
galbūt sušoksim vėlei
mūsų blezdingėlę
rudens fone
širdies akordai jau
mėgėjiško skambėjimo