Pasnigo lapkritis nakčia,
Užklojo rudenio lapus,
Net pagalvojau: „Kas gi čia,
Gal vėlės grįžta į namus?“
 
Pabalo kiemas, obelėlė,
Palinko rožė vėlyva,
Daržely, kur žydėjo gėlės,
Nutįso antklodė balta.
 
Vėliau lietus į kovą stojo,
Barbeno krisdami lašai,
Ant stogo siautė ir kvatojo
Nelaukto sniego pranašai.
 
O dar tik lapkritis, ne gruodis,
Lėtai prislinko prie tvoros.
Vos pirmos dienos, bet atrodo,
Kad visos pilnas darganos.
 
Et, paikas išdaigas iškęsim,
Gamta ir šėlstanti graži.
Anksčiau trobos duris užsklęsim,
Užkursim ugnį židiny.
 
.......................................
Tik kad rečiau gadintų orą
„Nuoga tiesa“ blogu tvaiku
Ir Valatka nemaltų „grūdo“,
Iškulto iš juodų gandų.