Maniau, šįkart tikrai praeis
Pritvinkęs sopulio ruduo pro mano širdį,
O vėjas nesikibs šaltais nagais
Į atlapus... Ir lietumi negirdys
Ir taip jau springstančių dienų...
Deja, numetęs valandą
Mainais vis bruka tamsą
Ir debesis užkrauna ant pečių... Sunku
Sunku... Ir per trumpa grandinė,
Kad sekčiau paskui saulę...
Nebėr paroj ribų,
Tik smelkias į krūtinę
Rūdijantys drėgmėj miškai...
Neklausiu — ar nepavargai,
Ir tu neklausk...
---
Tik vėl bandau iš naujo —
Jei nepraėjo jis,
Gal man pavyks praeiti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-11-29 19:31:35
Norėjau išskirti bent vieną eilutę, bet supratau kad tada teks kelti visą kūrinį :)
Aš sužavėta.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-03 20:07:26
puikios rudeninės natos, mielos eilės
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-11-03 17:29:21
... praeis
Pritvinkęs sopulio ruduo...
Virpės jau ant blakstienų snaigės...
Gerai dera nuotaika su šio rudens paveikslu.
Patiko.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-11-03 14:35:45
Jautriai - kartu su riedančiom ašarom.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-11-03 12:29:47
Pritariu, tikrai jautriai parašyta. Malonu skaityti.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-11-03 10:42:00
Jautriai, širdimi užrašyta ---