Santrauka:
Iriuosi savo nevilty...
Tavęs ir vėl nesuprantu.
Šypsais, tyli, nusigręžęs išeini.
Iriuos lig prarastų krantų –
Iriuosi savo nevilty...
Stengiuos prisijaukint bangas
Kaip tavo žodžius vakarų ilgų.
Ten – nunarinus galvą aš.
Ten – tavęs nesuprantu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-01-18 15:17:01
Puiku!
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-11-07 19:55:10
...suprask, meilė - jausmas - gėlė...viskas tik akimirkai...patiko eilius...
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2006-11-07 14:06:01
kai jau išeina taip jau ir būna...