Lietaus trepsėjimas į rudenį.
Truputis darganos į sielą.
Širdis dar vasaros drugeliais virpa.
Virpėjimas begėdiškai užkliūva už
juoko jaunumo alėjoje.
Nusiimu rugiagėlių melsvų vainiką
nuo ievos žiedlapiais baltuojančios galvos.
Žaliuoja smidras ant palangės susivėlęs.
Musė kapanojasi jame,
mėgindama išlikt gyva
iki pirmos pavasario gaivos.
Dangau, nesutrukdyk dar nuryti lašą
iš gyvojo šaltinio, nukritusio
ant lūpų bemėnesienei nakčiai
sūpuojant darganas many.
Aš tik truputį, trumpą valandėlę
pasimėgausiu rudens darna,
prigludusi prie židinyje blėstančios
paskutinės kibirkšties.