Užgeso saulė. Chrizantemos šviečia.
Sūnelis miega amžinu miegu...
Paguost tėvus norėčiau – žodžiai kažkur dingo –
Nė vieno žodžio šiandien nerandu...
 
Išėjo Jis. Tikrai išėjo...
O gal tik miega, gal tik ilsis Jis?
Dangus užtemo, sielą stingdo šaltis,
Jis niekad nepabels į šias duris...
 
Kodėl? Kodėl žiaurus likimas
Nutraukė Jo gyvenimą dabar?
Kodėl su lapais krintančiais išėjo,
Nespėjęs nors „sudie“ ištart?
 
Jei ašaros prikelt galėtų,
Jų būtų upės, ežerai...
Kodėl, Brangusis mūs Sūneli,
Taip nelauktai mus palikai?
 
O, motinos širdie geroji,
O, tėvo skausme, ilgesy...
Rudens voratinkliai – lyg mįslė:
Kur Tu, Sūneli, kur esi?