Laikas, kol medis užauga,
Kol ieško kelio žmogus,
Kol dar neišdavė draugas,
Kol kąsnis dar nesprangus.
Laikas, kol užželia takas,
Kol dar skraidina jausmai,
Kol dar kalba tėvų šnekam,
Kol saulė dar ne žemai.
Laikas, kai ašara rieda,
Kai plėšo tamsą širdis,
Skaidrų HOSANA kai gieda —
Laikas visus išbandys...
Laikas, kaip vėlinių žvakė
Smėlio gelsvam kaubury...
Niekas, vai nieks nepasakė,
Kiek jo čia žemėj turi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-01 20:17:48
labai labai įtaigu, gyva, išraiškinga
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-11-01 14:21:40
Belieka pritarti... Patiko
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-11-01 09:16:07
...taip nuostabiai gražiai ir jaudinančiai...apie laiką...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-10-31 20:31:01
Ir aš priglausiu
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-31 19:46:05
Teisingas, gražus eil. Pasiimu. Ačiū.
Dar mūsų žvakės rusena, kol laiko vėjas jas užpūs...