Epigrafas: „Jei nematai žvaigždžių,
                   nereiškia, kad jų nėra“.
 
Kai paskutinis rudens lapas žemėn sklendžia –
Tavęs nėra;
Kai  aidas traukinių dienas mus dengia -
Pasilikai jame;
Kai šmėkšteli brangus šešėlis svetimoj minioj -
Ne tas, ne ta,
Nors netiki širdis garsais gūdžioj tyloj -
Pamiršk mane;
Kai lietūs skaudžiais dūžiais trankos į duris -
Neuždarei;
Kai rūškanas pasaulis sviedžia tamsą į akis -
Neparėjai, -
Aš žodžiuose šaltuos vis rankioju brangius,
Kuriuos sakei,
O juodos naktys degina trapia viltim –
Nepraradai.
Nors slopsta mano rankose tavųjų šiluma -
Aš ją jaučiu
Ir ilgesingais vakarais žvaigždžių take
Ieškau kelių;
O kai pavargusi  širdis skaudžiu tvinksniu -   
Veltui tiki, -
Žvaigždė pasaulį nušviečia stebukline malda:
Jis – su Tavim. Su Tavimi ir Ji.
.........................................................................
Ir Meilė, ir Žvaigždė – nedaloma.
 
 
© Felicija Ivanauskienė 2016-10-31