Slenka verkiančios rudenio sutemos,
Virpa lapai, aukoja save...
Gal ant žemės jiems tyliai nutūpus
Pro šakas prasisunks dar šviesa...?
Bet deja, į dienas brenda lapkritis
Su žvakelių liepsna akyse.
Datos, datos... Vardai... Šalti akmenys
Ir riba tarp ESU ir NĖRA...
Vėsios rankos ramina ugnelę —
Tykiai dek, rodyk JIEMS — čia ramu...
Su viltim nuo kiekvieno kapelio
Esu čia... Esi TU už dausų...
---
Leidžias mirštantis lapas į plaukus
Gal tai laiškas iš TAVO delnų...