Prisimenu aš tas akis –
Jose pasislėpė naktis…
Žvaigždė, kur švietė tavyje,
Man rodė kelią pas tave.
 
Kai vėl skendau debesyse,
Tu ištarei – aš čia, šalia…
Nusijuokiau ir vėl balsu –
Aš šaltas ledkalnis esu…
Sušaldysiu… ar nebaisu?
 
Narsi aš moteris esu,
Nebebijau jokių audrų.
Pažaiskime geriau kartu
Ant tavo debesų.
 
Todėl aš AČIŪ – moterims tariu.
Ir taurę laimės aš už jas keliu.
Jos žvaigždės kelrodės tamsių naktų,
Ramybė ir šviesa namų.