Visi mes esam kažkuo ypatingi
Ir kitų nuomonę pripažinti nenorime —
Skirtingai liūdime, savaip laimingi,
Savas tiesas giname, dėl jų kovojame.
Pykstamės, baramės lig užkimimo,
Pamiršę išmintį — seną nerašytą,
Kad lengviau pačiam prisitaikyti,
Nei pakeisti, apgludinti kitą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-10-30 20:30:18
Pritarčiau, kad nereikia gludinti savęs. Apeiti ir...bendrauti su tais, su kuriais nereikia bartis iki užkimimo:)
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-10-30 16:00:36
Žinomos tiesos.
Tik poetinis rūbas trūkinėja :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-10-30 00:38:08
Tiesa. Šįsyk eiliuota.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-30 00:02:27
Tiesa tikrai yra sena, tačiau man atrodo, kad kartais ji viena koja pašlubuoja. Viskas priklauso nuo to kokiu kampu pažiūrėsime į tą tiesą.
Kad lengviau pačiam prisitaikyti,
Nei pakeisti, apgludinti kitą...
Jeigu mes save gludinsime, kad galėtume prisitaikyti prie kitų, tai įgysime bandos savybes, kurios gyvenime yra progreso stabdis.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-10-29 21:10:40
...toks gyvenimas...gražiai aprašyta...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-28 20:10:08
labai gera tiesa
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-10-28 18:01:09
Tiesa tikrai sena, bet kai naujai parašyta - kitaip atrodo.
Kažin ką čia pamokyti Atkaklioji norėjo? Mano varniška
galva neišmano... Sėkmės eiliuojant!