ką mąstai
prisidengus naktim
drebulėle senų dienų
kraupūs vėjai
plėšo lapus
nuo šakų
šerkšnu nubėgusių
kas nakty liūdesys
dieną su debesimi
išsikalbėjimas
ilgesys toks gajus
ūkanotų rytų pakylėtas
vyturio giesmėje
šitiek meilės įdėta
drebulėle senų dienų
laukime to kas skirta
dangaus pažadėta
prisidengus naktim
saugai paslaptis tau
svetimų patikėtas
toks gailus čežėjimas lapų
po kojomis
prisidengus naktim
tu pavasario žalio godoji
nemari aistra tavyje
gija mėlyno šilko
juk kažkas ir tavęs
vienišos pasiilgo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-29 22:40:28
Nuoširdus ir jausmingas pokalbis su drebulėle senų dienų.
Nešuosi į savo "kraitinę" skrynelę. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-28 20:11:03
ypač sužavėjo pabaiga
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-10-28 14:39:30
Gražus, jautrus tikėjimas - patiko...