Mano vaike, tylėk kuo ilgiau, kas esi,
Skersvėjuotoje kryžkelėj.
Gentyje čeža skaldytų žodžių lukštai.
Panokink situacijos branduolį
Iki tikrovės saldumo,
Jei melų karalystėje tiesos prilygsta kvailelių naivumui,
Būki pilku rūbu,
Dovana be blizgios etiketės,
Būk loterojos bilietas 
Nusitrynusiu numeriu,
Būk nei tas, kuris mėto, 
Nei tas, kuris renka,
Nei kraujuotas aštrus smaigalys,
Anei vergas, velkąs piramidę.
Būk sumanęs bent dešimt tikslų,
Kad daiktai tavyje nenusėstų —
Aš be žodžių žinau, kas esi,
Ir tave aš mylėsiu daugiausiai be žodžių —
Viltimi ir tikėjimu,
Pradarytom durim ir langais
Į paliekamą keistą pasaulį,
Ilgesys kur išgimdo save,
O po to pats nustemba —
Kas ten matos drumstam veidrodiniam paviršiuj?