Ei, koks ten tavo vardas?
Niekas nežino
koks mano vardas.
Mokykloje klausdavo,
koks tavo vardas.
Bet atsakydavau
„Auksinis kardas!“.
Mokiausi eilėraščius rašyti.
O nereikėjo su poezija
prasidėti.
Kaip tik dėl jos ir tapau
niekam nežinomas,
(nes užpyko KGB organai).
Vien tarp eilučių esu garsus.
Daug verčiau
būti mylimajai tarp kojų,
negu tarp eilučių.
Ten ir yra mano vardas.
Vilniuje, 2014 m. liepa
Jonas Baranauskas,
eilėraščių knygelės „Vasarvidžio laisvė“ autorius.
Fabijoniškių g. 43-11, Vilnius. Tel. 861399523.
El. paštas jonas.baranauskas52@gmail.com
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-10-28 14:57:18
Taip, vienpusė meilė sukelia lemtingas pasekmes:
KGB organų pyktis niekis, blogiau, kai užpyksta VSD, -
tada jau ir kūrinyje siūlomas receptas nepadės.
Beje, dėl savo lyties reikia taip pat apsipręsti laiku :)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-10-28 10:20:18
Geras. Pabaiga ypač.
Aišku, dviprasmybė galima (kaip visur).
Tad auksinio kardo virsmai:
1. Eini per egzistenciją su (įsivaizduojama, geidžiama) mylimąja, kaip su kokia Dulsinėja, kūrybiškai piniesi jai tarp kojų, o vardas yra ištikimasis. Toks jau Poeto likimas…
2. Bet ar nėra svarbiau (tik niekas kažkodėl to nepasako), kad turint gyvą mylimąją yra gyvoji poezija? Vardas ten irgi aiškus.