***
Būtasis laikas
Vejasi ir vejas,
Už rūbų graibsto,
Paliečia rankas.
Toksai matytas
Sutiktas praeivis...
Apsirikai tamsoj.
Visai ne tas.
Kai spalis šaltą lietų
Skaudžiai pila,
Skubi ieškot
Jaukios, sausos kertės.
Dar esančias duris
Užversi tyliai,
Bet niekas
Jau šalia
Neatsisės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-28 11:01:03
Elegiškas, prasmingas kūrinėlis. Prieš Vėlines liūdnas prisiminimas.
Ypatingai pirmais metais, kai nelauktai prislegia vienišumas. Kaip "šuo ir kariamas pripranta", taip ir žmogus pripranta šiek tiek prie užgriuvusios vienatvės.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-27 18:15:59
... ir kasmet daugėja tų, kurie
Jau šalia
Neatsisės...
Prasmingas įrašas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-10-27 13:21:24
Toks rudeniškai skaudus...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-27 12:16:37
pajutau liūdesį...gražios eilės