– O koks gi kelias į gerumo žemę,
Man pasakyki, drauge, jei gali...
– Mylėt, užjausti ir suprasti žmogų,
Padėt suklupusiam ir užmirštam kely.
 
– O kaip man dovanot gerumo daigą
Ir iš kokių gelmių nektarą semt?
– Širdies ir šilumos aukoti,
Į dvasingumo saulę atsiremt.
 
– O kur šviesa, o kur tikėjimas, viltis kur,
Kad dar ilgai gyvensim po dangum?
– Gerumo blyksnį, palankumą dovanosim,
Svarbiausia juk – tikėt žmogum.