Dar raudonas, meldžiamoji, tavo tonas.
Nežinau, kam šis skaistumas reikalingas.
Skaisčią suknią tau nuvilko nevidonas,
Nusikaltęs ir šventai paleistuvingas.
Ta suknelė dengė tai, kas nepriklauso
Kiekvienam, kas geidžia tavo lūpų –
Jam kas uždrausta ir neprieinama parūpo,
Jis ne Kristus, meldžiamoji, iš Emauso.
Stumk švelnia ranka visus nuo lobio
Ir nuo savo vakarinio buduaro –
Neateisiu kaip kareivis eina grobio,
Neatnešiu dovanų raudoną skarą.
Vilniuje, 2013 m.
Jonas Baranauskas,
eilėraščių knygelės „Vasarvidžio laisvė“ autorius.
Fabijoniškių g. 43-11, Vilnius. Tel. 861399523.
El. paštas jonas.baranauskas52@gmail.com
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-10-24 14:14:55
Skaistumas... Ne tas nekaltasis. Raudonai liepsnoja, labai vilioja. Stumk nestūmus nuo buduaro.
Pabaigoj labiau atrodo, kad ateisiu ir atnešiu.