Santrauka:
Pamąstymui – trumpai rinkimų dienai...
Išeinam —
lieka išsakyti žodžiai pamiršti,
skambantis aidas nutolsta,
stovim ant žemės netvirti.
Pakantumo peno nedalina niekas —
mes lyg paukščiai rankiojam
nubyrėjusius grūdus — kažkam
pavyko – vaisius skina
ir paslepia savus kelius...
.....................................
Niekas nieko neklauso, negirdi —
tarsi viskas plaukia už laiko ribos,
bejausmis žmogus širdies neatvers,
vardan savęs, o ne vardan tautos...
Išeisim, negrįšim — paliksim
dirvonuos išbarstytus grūdus ir
ateities vizijos mes nesutiksim —
kas išgydys Tėvynės randus?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-23 21:55:46
Nuoga realybė.
Niekas nieko neklauso, negirdi —
tarsi viskas plaukia už laiko ribos,
bejausmis žmogus širdies neatvers,
vardan savęs, o ne vardan tautos...
Auksiniai žodžiai.
Kai dėl Tėvynės žaizdų ir randų... Gal jau nebebus prasmės jų gydyti? Jei taip ir nesugebės tauta susitelkti, vieni kitus grauš be druskos, tai šio žemės lopinėlio gali nelikti žemėlapyje. Tik neaišku, kieno sudėtyje jis atsidurs. Prūsija neliko užmiršta. Tai įvyko, ne dėl savų kaltės. Tačiau Lietuva...
Prasmingas ir įdomus kūrinys.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-23 17:00:53
tikrai kas išgydys? Gal ateities kartos?