Kažkur lekioja baltas
Cukrinis melo ponas,
Kažkur aistros ugnelės
Čia blėsta, čia liepsnoja,
Kažkur sužvengia žirgas,
Nupuola girtas raitelis,
Kažkas dabar už būtį
Sumoka po kapeiką,
Kažkas pakloja patalą,
Kažkas galbūt sapnuoja,
Ir ta viena akimirka
Mums nieko nekainuoja.

Kažkur sugirgžda durys,
Kažką išprievartauja,
Kažkam tik pažadų
Prižarsto pilną saują,
Kažkas dabar tik gimsta,
Kažką seniai nužudė,
O ką daryt – visi jie
Truputį keisto būdo.

Kažkam dabar jau pirštis
Ir dreba kreivos kojos,
Kažkas – tiktai po traukiniu
Čia gulasi, čia stojasi,
Kažkam nubėgo akys
Nuo pėdkelnių į kaktą,
Kažkas pykčiu žėruoja,
Kažką dar reiks uždegti,
Bet ši viena akimirka
Mums nieko nekainuoja.

Kažkas sumoka mokesčius –
Ir dantys ant lentynos,
Kažkam ilgai bučiuojantis
Liežuviai susipynė,
Kažkam į kaktą akmenį,
Kitam – kruša į daržą,
Kažką dabar vis atmeni,
Kažką, kas dar nė karto
Kažkuo kažkur nebuvo,
Bet, jei norės pabūti
Sakyk, šita akimirka
Kainuoja tik truputį.

Kažkas kažkam ant stalo
Grūdėtą duoną raiko,
Tiek daug šitoj akimirkoj,
O man – nėra ką veikti.