Melsk likimo 
Draugų su kultūriniu lyriniu apnašu —
Lai it mirę nutyla čežėti 
Laukiniai instinktai,
Lai aplenkia iš tolo
Tulžingi pavydintys netikšos,
Lai užteks smegenų
Ir pati iš pavydo netinsi.
Kas vertinga,
Matuojama gramais, lašais, bet ne tonomis.
Tegul būna draugai
Atsakingi už ištartą žodį,
Lai tave nuo tiesų
Skirs ne mūrai, bet pertvaros plonos,
Tegul ryto stebuklas
Gyvuonį veiklumui praskrodžia,
Nes netruks amžinai
Mirguliuojantis sielos ulbėjimas —
Net po Dievo delnais
Putrą srėbus padėsi tu šaukštą.
Lai vertiems pakeleiviams
Bus ašaros, prakaitas, kraujas išliejamas.
Nesiskųsk neturtu —
Nuo vienatvės išgelbsti ne auksas.
Pataikūnai, vergai,
Prisiplakėliai, sukčiai ir vagys
Tarsi musių būrys
Laukia, kol atsiloš koks tironas.
Melsk likimo,
Kad tu per šį laiką viešnagės
Alei dieną turėtum
Su kuo laužt per pusę abišalę duonos.