Vėlų rudenį vos laikosi varnalėšos sėklos, byra kibukai vos užkliudžius juos, priešžieminis kabinimasis į bet ką – tas tiesa. Kita vertus, varnalėša kibukais taip išbarsto sėklas. O ir potekstė yra: žlungant daroma viskas, kad išgyventum.
Netikėtas pastebėjimas verčia stabtelėti, pagalvoti apie sąsajas – tai yra haikiška.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-10-27 14:30:17
Kad taip - žmonės...
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2016-10-20 18:57:59
Įtaigiai perteikta— jaučiasi prikibimas..
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-10-19 15:28:00
Patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-10-18 23:15:28
Labai patiko savo prasme
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-18 20:42:47
netikėtumas išgautas, man gražus haiku
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2016-10-18 19:56:31
kas gi daugiau , jei ne būtų varnalėšos :)) nebent melancholija... priešžiemis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-10-18 17:12:47
Dar ir kaip prikimba - gražus netikėtumas...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2016-10-18 14:51:55
Vėlų rudenį vos laikosi varnalėšos sėklos, byra kibukai vos užkliudžius juos, priešžieminis kabinimasis į bet ką – tas tiesa. Kita vertus, varnalėša kibukais taip išbarsto sėklas. O ir potekstė yra: žlungant daroma viskas, kad išgyventum.
Netikėtas pastebėjimas verčia stabtelėti, pagalvoti apie sąsajas – tai yra haikiška.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-18 10:55:12
Chm...
Ta pati varnalėša kaskart vis stipriau prikibti negali... Bet mintis įdomi ;)