Prakalbėk į mane spaliui tylint
Ir nuglostant prieš šalną lapus,
Vėjo šuorams skrajoti pakylant,
Padalinant dienas šias perpus.
Prakalbėk—ilgesys paklaidino,
Išsibarstė kaštonai kely,
Vėlei skausmas pavargęs nurimo
Apsisiautęs apsiaustu nakty.
Prakalbėk—vėsios lūpos prabilo,
Ir nuo nerimo virpa širdis,
Tarsi paukščiai mes tūpėm ir kilom,
Vėl pavėjui pasėję viltis.
.........................................
Prakalbėk, jeigu vėl susitiksim,
Gal jau gruodas gėles išpaišys,
Lyg pavargėliai tyliai sumigsim,
Tik sapnus vėjas žemėj barstys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-16 18:26:50
Vaizdinga ir gražu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-16 17:07:18
Kas kartą vis nustebinat: jausminga, įtaigu. Dėkui.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-10-16 15:30:53
Įtaigūs žodžiai...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-16 00:59:58
Kasdien Jūsų eilės vis stipresnės ir prasmingesnės. Šaunuolė. Pagarba ;)