Neskubėk, rudenėli, tiktai neskubėk,
Leisk medžiais ilgiau pasidžiaugti.
Leisk į nuostabų šėlsmą spalvų pažiūrėt,
Prie klevo puošnaus prisiglausti.
 
Taip norėtųs pasiekt šermukšnėlės šakas,
Nusiskint prinokusių vaisių.
Paimčiau tik vieną, kitas paukščiai teles,
Snaigėms ilgiau neužgaišus.
 
Nevėžio pakrantėj ožekšnis dar laukia,
Kasmet jo pamiršt negaliu.
Liepsnoja raudoniu ir, rodosi, šaukia:
Prieiki, pabūkim kartu! 

Neskubėk, rudenėli, dar vėjų nekviesk,
Audros debesų dar nereikia,
Jei šalnelė nakčia pievoj žolę palies,
Tai taip mėnesienoj ji žaidžia.