Už du

Vis gausyn ir aukštyn
Kasdienybėj atrandamos kliūtys,
Tarsi upės tėkmėj
Ižo tirščiai sustingo ledu.
Ko į dangų bebelst?
Nori angelu sargu pabūti?
Atgailausi, manai,
Ir maldas atkalbėsi už du?
Pažiūrėk, kas šalia —
Gal girnapusę trauki neskęsti?
Gal tu kirvį stveri,
Kurs kapoja tave į dalis?
Gal velnių dubury
Tu dar stengeisi būti baltesnis?
Gal tu nori daugiau, 
Negu pats padaryti gali?
Maža oro? Žinau.
Atmatuoti ir kąsniai, ir gurkšniai.
Čiupinėja mirtis,
Ar dar gyvas,
Pro skystus rūbus.
Vis gausyn, vis aukštyn...
Mąžta jėgos. Tu klysti. Nepurkštauk,
Nes malda už kitus 
Užaugina net stuobriui sparnus.
Nijolena

2016-10-14 15:35:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-10-15 05:56:48

Stipru. Iškalbingų metaforų gausa.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-10-14 20:32:32

tikiu, kad malda visagalė

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2016-10-14 17:32:18

Kol dar gyvas... O taip. Labai įtikinamai. Ačiū.

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2016-10-14 15:50:21

, Viskas rūpi, kol gyvename - ir už save, ir už kitą, vis sunkesnė kelionė.