Vis gausyn ir aukštyn
Kasdienybėj atrandamos kliūtys,
Tarsi upės tėkmėj
Ižo tirščiai sustingo ledu.
Ko į dangų bebelst?
Nori angelu sargu pabūti?
Atgailausi, manai,
Ir maldas atkalbėsi už du?
Pažiūrėk, kas šalia —
Gal girnapusę trauki neskęsti?
Gal tu kirvį stveri,
Kurs kapoja tave į dalis?
Gal velnių dubury
Tu dar stengeisi būti baltesnis?
Gal tu nori daugiau,
Negu pats padaryti gali?
Maža oro? Žinau.
Atmatuoti ir kąsniai, ir gurkšniai.
Čiupinėja mirtis,
Ar dar gyvas,
Pro skystus rūbus.
Vis gausyn, vis aukštyn...
Mąžta jėgos. Tu klysti. Nepurkštauk,
Nes malda už kitus
Užaugina net stuobriui sparnus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-15 05:56:48
Stipru. Iškalbingų metaforų gausa.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-14 20:32:32
tikiu, kad malda visagalė
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-10-14 17:32:18
Kol dar gyvas... O taip. Labai įtikinamai. Ačiū.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-10-14 15:50:21
, Viskas rūpi, kol gyvename - ir už save, ir už kitą, vis sunkesnė kelionė.