Subėga upės į marias,
į saulę bėga mūsų dienos,
o kas manas godas atras? –
Aš šiam pasauly šitoks vienas.
Paukšteliai skrenda į girias,
į pietus skrenda žiemą,
o kur mane gyvenimas nuves,
kai šalty virkaus mano dienos?
Ar jos tave, mieliausia, išgodos?
Ar liks goda pries slenksčio?
Nors man nereiks lemties kitos,
aš jai man dovanotai nusilenksiu.
Tegu tiktai širdis man kartais užgiedos,
ir nuo giesmės, mieloji, bus graudu, gal linksma...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-08 20:57:54
gražiai pamintyta
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-10-08 10:45:01
Pritariu Eiliuotojai
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-07 16:24:51
Kiekvienam sava lemtis ir savas slenkstis...
aš jai man dovanotai nusilenksiu.
Puikus sonetas.