Kur skrendate, paukščiai, per žydrąjį dangų,
Ką nešat ant savo sparnų?
Gal spindulį laimės, gal trupinį vargo
Pabersit žmonėms ant laukų?
 
Neberkite vargo, ir taip jo pakanka,
Skraidinkit į jūras, marias.
Įmeskite laimės, tik laimės į ranką,
Daugiausia į jaunas, darbščias.
 
Įmeskite laimės, kad jos čia pakaktų,
Nereikėtų palikti namų,
Kad rudenį dirvą rugeliams suartų,
Ražienas dirvonų pilkų.
 
Jei skrisit kelionėn į tolimą kraštą,
Nuneškite aidą iš girių senų,
Kad ten jis lietuvį, išeivį, surastų,
Įkristų į širdį vilties lašeliu.
 
Įkristų į širdį ir liepsną įžiebtų,
Jai leistų išskleisti sparnus,
Per ilgesio tiltą namo sugrąžintų
Beieškančius laimės vaikus.
 
..........................................
Kur skrendate, paukščiai, per žydrąjį dangų,
Ką nešat ant savo sparnų?
Ar tik rudenio gėlą, nerimo gandą,
O gal meilę gimtųjų namų?