Virstu mąslia budėtoja
Be poreikio turėti tavo dėkingumą.
Seniokiška tulžis ir nesubrendėlės rūgštis
Nusigalavo po kovos lyg dvi gyvatės.
Kiek beatrodytų kreiva 
Iš mano bokšto tavo prigimtis,
Paleidžiu ją ir skrist, ir kristi
Į visas puses.
Eik
Nešinas viltim,
Jog rasi kur sugrįžti,
Jog nepakurstyta ugnelė
Pelenuose neužpūsta žėruos,
Jog nesėtų ir nepjautų javų pyragai
Vilios ištrykšti seilių upę,
Jog kertėse sargaus
Budėti palikti spalvingieji sapnai.
Aš klystanti,
Nes tau įsūdau galimybę klysti.
O kad jėga įrodyti pavyktų
Nors vieną aplinkybių teoremą!
Per pelenus nubrist nėra lengviau,
Nei per šukes,
Bet eik, klajok,
Ieškoki it miražo savo laimės.
Nereikia man pas pranašą ar pas būrėją —
Žinau, jog atsigrįžęs atsidusi:
Buvo...