Saulės spindulį priimk –
Dar medžių šlamesį išgirsk –
Neliesk tolimų minčių,
Nors liko paslapčių gilių...
Juk aplinka – sielai gaiva –
Savam pasaulyje – laisva,
Būtyje niekas nebesikeis –
Neini laiko naujais takais...
Išgirdai, pamatei – glaudei –
Ne tą svajonių pilį statei,
Savo likimui nepaklusai –
Praeityje liko ir kiti saitai...
........................................
Vakarėjant dažnai mąstai:
Turi ramybę – negi prastai?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-02 20:14:32
žmogaus būties įprasminimas...sielos ramybė tikrai gerai
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-10-02 19:40:25
...nuoširdus poetiškas žvilgsnis į žmogaus sielą...