Apie ką mes kalbėsim, atėję iš savo skirtingų gyvenimų,
Jeigu žodžių garsai tokie pat, bet skirtingas mums jų turinys?
Išsirink, jei gudrus, ką lemename, stename, mename,
Jei mes buvom danguj, atspindėtam drumstam vandeny.
Apsitaškėm dumblu, prisisemtos kišenės ir burnos,
Negražiu glitimu apsivėlė jausmai ir sparnai,
O esybė visa iš vienatvinio alkio sugurga.
Ką tikėjais nupirkt, tai tikėjausi gaut dovanai.
Kiek dabar valandų? Rytas? Vakaras? Blandosi — brėkšta.
Vienas lašas sūrus mudu vargiai abu nuskalaus.
Apsispręsk pagaliau — ar tave man atimt, ar pridėti?
Praisvėrė glėbys — lyg užuomina tikro dangaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-03 08:26:03
Jūsų kūryba tarp mano mėgiamiausių. Yra ko pasimokyti. Kalbos įvairovė, žodžių spalvingumas ir įtaigumas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-02 16:21:45
Nuostabu. Mane sužavėjo Jūsų kūrinys.
Glaudžiu. Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-10-02 13:34:50
Taip, kiekviena eilutė nepakartojama. Kalbu be pataikavimo, o veikiau su baltu pavydu.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-10-02 13:29:25
Vien pirmos eilutės ko vertos! O ir ties kiekviena kita eilute norisi sustoti.