Tolumoj išsiskleidusių naktų
Rimsta mano ilgesio dienos.
Apsigyvenu spalvotuose sapnuose
Ir pakylu aukštyn – esu pakylėta.
Pakylėta tavo ilgesingo žvilgsnio,
Žaidžiančio mano blakstienų šešėliuose.
Žinau, įklimpsti ten ir pasilieki, kol aš atbundu.
Už mėnulio pilnaties nuskamba varpai didiesiems atlaidams.
Ša, paklausyk.Tai didinga.
Gysločių lapai gydo tavo žaizdas, neužkrėsk jų meile,
Ji nutvilkys tave skaudžiai skaudžiai. O tu nori ilsėtis.
Ilsėtis nuo vasaros, savęs ir beprotybės...