Narkomanas

Santrauka:
Prabudusios sąmonės trumpalaikis beviltiškumas
Byra dienos numiršta
Kaip darželio puvėsis
Sminga nuopuolio švirkštas
Ar kada pailsėsiu

Skausmas tyliai ruduoja
Geležim mano ratuos
Nusivaręs nuo kojų
Ir pasaulį praradęs

Tyliai raitos kaip upė
Apsižiojusi krantą
Juodi paukščiai sutūpę
Mano įrašus ranto

Godulys nusiplakęs
Tartum rudenio vėjas
Lyg neišsiųstas laiškas
Tais sapnais apvarvėjęs

Man keliai nusidriekę
Negrįžimo tolumais
Baltu ilgesiu rėkia
Linksta džiūstančiais krūmais

Neišgirsta mieloji
Mano balso bevilčio
Mirimu apsiklojęs
Drugeliu nebekilsiu
cedele9871

2006-11-05 17:42:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2006-11-06 17:13:47

... gerai.

Vartotojas (-a): Sibilė

Sukurta: 2006-11-05 19:49:30

taip, labai gilu- mes visi labai dažnai "neišgirstam...balso bevilčio", nusprendę, jog mums nereikia svetimų problemų, taip leisdami jiems išeiti...į niekur...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2006-11-05 19:30:15

...neišpasakyto skausmo skundas...

Anonimas

Sukurta: 2006-11-05 17:56:11

Em, skaitau lyg sapne būčiau. Sapne, kuriam nežinau, kas ir kaip. Lyg kažkas šalia kankintųsi ir jam sunku būtų. O vat aš čia matau stiprų ir garsų atodūsį.