Santrauka:
Prabudusios sąmonės trumpalaikis beviltiškumas
Byra dienos numiršta
Kaip darželio puvėsis
Sminga nuopuolio švirkštas
Ar kada pailsėsiu
Skausmas tyliai ruduoja
Geležim mano ratuos
Nusivaręs nuo kojų
Ir pasaulį praradęs
Tyliai raitos kaip upė
Apsižiojusi krantą
Juodi paukščiai sutūpę
Mano įrašus ranto
Godulys nusiplakęs
Tartum rudenio vėjas
Lyg neišsiųstas laiškas
Tais sapnais apvarvėjęs
Man keliai nusidriekę
Negrįžimo tolumais
Baltu ilgesiu rėkia
Linksta džiūstančiais krūmais
Neišgirsta mieloji
Mano balso bevilčio
Mirimu apsiklojęs
Drugeliu nebekilsiu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-11-06 17:13:47
... gerai.
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2006-11-05 19:49:30
taip, labai gilu- mes visi labai dažnai "neišgirstam...balso bevilčio", nusprendę, jog mums nereikia svetimų problemų, taip leisdami jiems išeiti...į niekur...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-11-05 19:30:15
...neišpasakyto skausmo skundas...
Anonimas
Sukurta: 2006-11-05 17:56:11
Em, skaitau lyg sapne būčiau. Sapne, kuriam nežinau, kas ir kaip. Lyg kažkas šalia kankintųsi ir jam sunku būtų. O vat aš čia matau stiprų ir garsų atodūsį.