Kas puolė? – Angelas ar paukščio sparnas?
Ar iš aukštai žvaigždė nukrito?
Ne, ne rugpjūtis – tiktai tvarią darną
sugriovė čia kažkas dar neišaušus rytui.

Nors plyšo sutema juoda tartum krankimas varno,
nors ir šviesa su neganda pasvydo,
šįkart būties ir nebūties lemtingas barnis
žymės tik ilgo kelio saulėn ridą.

It Saulės mūšis, čia iš praeities atklydęs,
iš užvertų anapus laiko durų,
tave kažkas per žemę Didis saulėn lydi,
tavy matuoja pirmapradį tūrį.

Ar nebuvai it neregys tamsoj paklydęs,
ar dar eini į šviesą, žiūri.