Ačiū, Viešpatie, kad Tu esi,
Ir keiti Tu  mano veidą.
Malonu būt  Tavo dėmesy
Ir kad nuodėmes Tu man atleidi.

Kad, kai būna liūdna – ramini,
Kai atrodo neįstengsiu – padarai tai.
Tu kartu su manim gyveni,
Nuo gimimo manęs neapleidi.

Nepamirši tu manęs bėdoj
Ir varge man būsi padėjėjas.
Pasakysi mirusiems draugams,
Kad prie kapo jų buvau atėjęs.

Daug dalykų Tu gali daryt,
Bet svarbiausi yra meilė,
Ji gyvena mūsų širdyse,
O kitiems ji sukelia ir baimę.

Baimę – kai aš nieko nežinau
Ir labai labai daug abejoju,
Kai galingi rodos milžinai,
Kurie griauna viską nesustoję.

Bet ne baimė valdo šį pasaulį
Ir ne milžinai yra svarbiausi.
Meilė, šildanti kaip saulė,
Daro šį pasaulį nuostabiausiu.