Dabar ir čia prakaito druskų  
prisodrintas vanduo
susigeria į mano gyvenimą – 
prisimenu praeitį, tačiau
dažnai nesuprantu dabarties.
 
Be galo stipri laiko galia:
jau daug  minčių ir draugų anapus,
tolybėse, jų jau nėra šalia –   
o taip norėčiau su jais dabar kalbėtis –                               
bet už viską galingesnė Dievo valia.
 
Gerai, kad nežinau kas nulemta
aukštybėse, juk ne kas kitas,
o būtent Jis nuramino gamtą,
sustabdė 40 dienų lijusią liūtį,
prikėlė žmogų dangui ir Žemei.
 
Iš jos prasidėjo mano gyvenimas –
plaukiu Nojaus laivu, o ant burių
lyg Elmo ugnys audroje viltis šviečia.
Girdžiu sakant: augink svajones.
Tikiu: Viešpats laukia dabar ir čia.