Santrauka:
Susapnavau, kad nukirto Salomėjos apdainuotus kaštonus...
Mažytė bažnytėlė po žydinčiais kaštonais...
S. Nėris
Nežydės daugiau kaštonai,
Salomėja, nežydės...
net ir paukščių milijonai
neberas virš jų žvaigždės.
Naktys sirps sapnais malonios,
saulę dienos ridinės,
tik nebus daugiau kaštonų,
žvakėm ašaros riedės.
Ne arti, po tavo langu,
o dangaus aukštuos skliautuos,
angelų kur baltos lankos
tūkstančius žiedų sapnuos,
kur Dangaus Karaliaus rankos
žemėn bers it maną juos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2017-01-15 12:36:50
Tobulas klasikinis kūrinys, sukrečiantis emociškai paveikiu vaizdu.
Pagarba ir padėka.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-09-28 10:54:24
Labai patiko. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-27 20:58:09
labai gražiai aprašėt
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-09-27 15:50:31
Salomėja Nėris "Tolimas sapnas"
Jautrios jūsų eilės. Ir kaštonų realybė liūdna. Ligos margina lapus ir kai kur jie kertami...
Tik paskutinė eilutė kelia klausimų. Manas.. Kodėl ne sniegas? :)