Bijau tamsios nakties, bijau kaip giltinės.
Vėl tas svirplys kažkur kas naktį čirpia.
Lyg ta vėlė, kuri paklydusi sugrįžta,
Ne į namus, o sulenda į sąnarius.
Ir tie skausmai pajuntami per sapną:
Motulė skina obuolius, paskui lapus išgrėbsto...
Tik ryškūs mirusių veidai – kaip fotografija,
Išlieka kauburėliuose išėjusių Anapilin.
Bijau tamsios nakties, bijau kaip giltinės.
Užmigti negaliu, kaip tas svirplys.
Net voro tinklas tampa epitafija
Tarp rudeninės parudavusios žolės.
Medis
2016-09-27 08:19:36
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-09-27 22:07:01
Rudeniu persmelktos eilutės.
Medeli, nenusimink! Viskas laikina ant šio svieto. :) Ir svirplys sumanys pailsėti, kai žolė parudavusi... Rudenį laikau pačiu ramiausiu metų laiku.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-27 21:04:37
labai vaizdinga
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-09-27 14:47:41
Čia jau juokais - kadangi Medis, galėtų kinivarpa grikšėti ::)), o jei rimtai pirmajame posme per daug
įvardžių "tas", "ta", jei paklausytumėte mano karktelėjimo, sakyčiau: "Tik vėl svirplys kas naktį čirpia"
toliau kaip yra.Paskutinės dvi eilutės - super, karrr- karrr.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-09-27 10:20:12
Baugokas, gerai perteikta baimės nuojauta...