Likimas jau neatranda tau kelio –
Susilieji su gyvenimo banga
Ir nieko neduoda – laikas atima –
Saulė dar paliečia ranka šilta...
Aplinkos pasaulis nutolęs toli,
Todėl užsidarei laiko erdvėje,
Neatveri širdies, savyje glūdi –
Vienišas pasaulis sielos gelmėj.
Bet giliai supranti artimo jausmą –
Sklindantys žodžiai lieka pagauti.
Teturi laiko atkarpą – trumpiausią –
Prisilietimams – jausmai šventi...
Jauti – negali priimti – likusi tuštuma
širdyje – išdalinai, ką turėjai savyje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-26 09:36:12
Įdomus, eleginis kūrinys
Ne tame dalykas, kad pakaušis plikas, bet tame esmė, kad nėra plaukų - kaip sakoma. Tai ir čia ne išimtis, ne tai svarbiausia, kad nebėra ką dalinti, o tai, jog kartais nelieka kam. Tada belieka laukti. Širdis - ne teatras ir neina įsileisti visų norinčių ten patekti.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-25 16:41:50
priesilietimams —jausmai šventi...ir tas išdalinimas labai taurus, nors ir lieka širdyje tuštuma...manau , kad ji vėl užsipildys