Esi didžiausia paslaptis,
Visatos stebuklingas kūrinys.
Kažkam – tu liūdesio sala,
Gyvybė dar neatrasta.
Ugnikalnis, pulsuojantis lava.
Kiek daug sudegti trokšta tavyje…
Esi ramybės uostas po manų audrų,
Lakštingalos giesmė iš vasaros naktų.
Kiek daug tavy veidų –
Kiekviename vienatvę pajuntu.
Kovoji iš visų jėgų
Lyg liūtė dėl savų vaikų.
Tiek daug neatrastų spalvų
Parodyti gali tik tu.
Kada lietus pražysta ant tavų akių,
Pasaulis tyliai verkia su tavim kartu…
Švelnumą tavo pajuntu,
Užgyja žaizdos nuo tavų delnų.
Nors audra pataptum tu –
Lietus pašėltų su tavim kartu…
Kiek daug tavy veidų…
Kiek daug pasauly paslapčių…
Didžiausia paslaptis tai tu –
MOTERIS vardu…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-09-26 08:32:38
Gražios ir jausmingos eilės MOTERIAI.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-26 07:49:17
Jūs savo MOTERĮ taip jausmingai ir nuoširdžiai aprašėte, kad net aš, perskaičiusi ūgtelėjau savo akyse.
Kai Dievas sukūrė moterį, Angelas, palietęs jos skruostą, paklausė, kodėl jis šlapias. Dievas atsakė, kad tai ašara. Pamatęs nustebusį Angelą, Dievas paaiškino: "Per ašaras ji gali išreikšti savo džiaugsmą, sielvartą, nusivylimą, skausmą, vienatvę, širdgėlą ir pasididžiavimą".