Mažos mūsų vienatvės, kai didelis miestas nubunda
Ir gyvatvorėm ramstosi lūžtančios priemiesčių gatvės.
Kiek turėjome, telpa į vieną rytinę sekundę,
Kitoje telpa tiek, kiek turėsim išmokti netekti.
Be pirmųjų dviejų eilučių suirtų ketureilio strūktūra. Jei autorė būtų norėjusi parašyti trieilį ar dvieilį, būtų ir parašiusi. Aš priimu ketureilio visumą kaip realiją, nors pripažįstų, kad prasmingiausios - trečioji ir ketvirtoji eilutės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-11-12 11:17:32
sekundės talpios kai neskuba... vienatvės.
Anonimas
Sukurta: 2006-11-05 13:22:36
labai gražus ir skambus.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-11-05 13:16:49
Be pirmųjų dviejų eilučių suirtų ketureilio strūktūra. Jei autorė būtų norėjusi parašyti trieilį ar dvieilį, būtų ir parašiusi. Aš priimu ketureilio visumą kaip realiją, nors pripažįstų, kad prasmingiausios - trečioji ir ketvirtoji eilutės.
Anonimas
Sukurta: 2006-11-05 12:42:24
dwi paskutines eilutes patiko, suzaweta likau, grazu
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-11-05 12:37:21
...gražiai nuskambėjo tos mažos vienatvės...