Gujau iš sielos ilgesio niežus,
Naktis be miego. Gaila, nepavyko.
Švininis nuovargis.
Gyvenimas gražus.
Kas tai pasakė, ryškiai apsiriko.
Jau abejoju burtais ir dievais,
Mintim seniokiška, kuri dažniau sutrūksta,
Nes ilgesys pagundo:
Gal išeik
Iš kūno karcerio, iš vienišystės būsto?..
Dvejonė sunkiasi giliau, giliau, giliau.
Ribos nėra tarp šiapus ir Anapus.
Be jokio reikalo aršius niežus gujau,
Nes jie vieninteliai tikri. Dar šitas rytas labas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-24 07:27:22
Pirmiausia reikia pamilti save. Galvojant apie gyvenimą, mąstyti, kad yra žmonių kur kas nelaimingesnių, bet gyvena, džiaugiasi kiekvienu spinduliu, stengdamiesi apeiti "duobes" arba bent jau apie jas negalvoti. Visiems ateina laikas, kai gyvenimas apkarsta ir reikia su tuo susitaikyti.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-09-23 15:06:36
Negalima mylėti tik gabalą gyvenimo, jis nedalinamas ir mylėti reikia jį visą, su gėriu ir bkogiu, tuo labiau, kad viskas nuolat kinta – gal gražiausia gyvenimo dalis dar ateity?
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-09-23 14:46:54
Kodėl nėra ribos tarp šiapus ir Anapus? Yra ir labai skaudžiai įrėžta.
Sumintykit ką nors šviesiau, labai giliai kapstot.