Niekaip neišbrendu iš jūros.
Vaikštau vandenyje
kaip rojaus soduose.
Matau briliantinį vandenį.
Padūmavusioje tolumoje
jis susilieja su dievišku dangumi.
 
Merginos
atbrenda maudytis,
nuodėmės nebijodamos
rodytis nuogos.
 
Saulės spinduliuose
ošiančios tyška bangos.
Tyška aukštos viena po kitos,
dūžta į mane ir į jas,
ir į krantą
brangesnės nei stiklas,
Stiklių gatvėje pagamintas
Vilniuje.
 
Vanduo lyg gyvybės pradmuo
skleidžia žalzganą gaivą po kūną,
ir jo užtenka
visai plačiai pakrantei,
kurioje apstybė
laimingų vasarvidžio poilsiautojų.
 
Braidysiu,
kol nusibos.
Bet ir žiema jau praėjo,
o aš vis jūroje maudaus,
tūnodamas namuose.
 
Tai toksai mano vaidmuo
jūroje ir pakrantėje.
Kaip žirnis prie tako –
visi menža,
visi trempia.
 
2013 m.
 
Jonas Baranauskas,
eilėraščių knygelės „Vasarvidžio laisvė“ autorius.
Fabijoniškių g. 43-11, Vilnius. Tel. 861399523.
El. paštas jonas.baranauskas52@gmail.com