Į kūdrą įriedėjusi mėnulio pilnatis
Smulkių gyventojų būties turbūt neįtakoja.
Žvarbu. Šešėliai tįsta, tuoj prašvis.
Ne, ne žadėtasis politikų sotus rytojus —
Rudens diena. O sename sode
Nei lapas sučeža, nei žemėn beldžia vaisius.
Greit žąsys, gervės vasarą išneš —
Sąlygina net ir skrajūnų laisvė.
Ir kūdroj plaukiojęs mėnulio atspindys
Smulkiom skeveldromis lietaus bus sudaužytas.
Tyli? Žinau, kad praeities gedi
Taip, kad nė žodžiais to neišsakyti.
Gilus atodūsis. Apklostysiu. Miegok.
Mes niekur neskubam — tarp pirštų teka dienos.
Aš pabudėsiu prie menkos šviesos,
Kad nesužvarbtumi — ruduo, senatvė, vienas.