Atplėšk man, Dievuli, gabalėlį dangaus,
Debesėlį pūkų ir žvaigždelę nuo krašto.
Leisk pajusti tą galybę ir silpnumą žmogaus
Ir tiesą Tavo Šventojo rašto.
Žvaigždelę įdėk į pavargusius delnus.
Širdį dieviška meile pripildyk.
Žiburėlį vilties uždek žmogui po langu,
Tikėjimu, meile pagirdyk.
Lai krūmai erškėčių pražysta viltim,
O vargas nuskęsta Dubysoj.
Te džiaugsmas, gerumas gyvena širdy
Ir apgaubia žemę mus visą!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-02-07 10:21:04
Mielas eilėraštis. Gražus prašymas...