Už seno tilto mėnesiena supas,
Įbridę meldai vandenin suklūsta,
Tik vieniša giesmė bežadėm lūpom
Ir vėl nutyla , o vanduo nuslūgsta.
Jei lemta prisimint, aš tau žadėjau,
Kad naktys bus žvaigždėtos ir aistringos,
Tu gal išgirst manęs nebenorėjai,
Nes išeini vis, kai  žiemoj užsninga.
O vasara kvapnių žiedų pribarstė
Ir naktimis vaidenas laumių šokis,
Jei vėl manęs, mielasis , neišgirsi,
Sakysiu sau—nueidama šypsokis.
.......................................................
Už seno tilto mėnesiena supas.
Aš pareinu, kai išsisklaido rūkas...