Baltas popierius. Taškas. Ir nieko.
Anei žodžio. Tyla ir plakimas.
Tos širdies. O gal laiko, kurs lieka.
Tik sapnuos. Tik laiškuos.
Atminimuos...
Saujoj uogos. Bet juodos. Gal ievos...
Juk kadaise žiedai jų svaigino...
O sutemus šešėlis. Toks vienas
Sunkiai veria vartus. Užrakina...
Ten ant kalno, kur rūkas nesiekia,
Baltas paukštis. Ne... Angelo sparnas.
Gniaužiu rožę. Nėr skausmo. Tik lieka
Karštas kruvinas takas per delnus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-09-19 10:02:00
Puikus kūrinys. Ačiū.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-09-16 12:40:04
Aukštos prabos lyrika.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-15 20:49:23
Baltas popierius - labai daug, kuris grįžta skausmingais prisiminimais. Kaip tyla dažnai būna iškalbingesnė už žodžius, taip baltas popierius kartais gali daugiau pasakyti už parašytą ilgiausią kalbą.
Nuostabus kūrinys.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-15 18:05:03
graži , subtili spalvų išraiška.Ačiū.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-09-15 16:48:43
Labai patiko... priglaudžiau
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-09-15 15:59:02
Širdies tvinksnai....
Kiek skausmo...
Kodėl jų norisi dar ir dar... Suklumpu prie rožės...
Genialus kūrinys.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-09-15 15:37:18
Puiku, ačiū. Labai gražus prisiminimas su skausmo priemaiša nors ir sakote, kad jo nėra.