Svirpliuoja vakaras po duknomis miglos,
Sunkių minčių pilna galva prinokus linksta.
Tik mintimis tave, deja, liečiu.
Ne, nesiskundžiu — po dienos nelinksma,
Bet ilgesys it vėjas į bures,
Žinau, sapne tikrai tave sutiksiu.
Ten, kur esi, svajonės greitos neš —
Esybės mano tu švenčiausias tikslas,
Kurio nepaslepia miglojanti tamsa —
Mėnulis priešpilnis pritaškė balto pieno.
Svirpliuoja vakaras, aš ateinu basa
Per žvarbią miglą ir aštrias ražienas.
Neliko mudu skyrusių ribų —
Nei mūro sienų, nei skaidrių membranų.
Lieti tik atmintį, o aš aistroj degu,
Visos būties skaistus zenite mano.