Taip tykiai it
Stebuklui neužgimusių žuvų kvėpavimas
Vandens paviršių sudrebina
Nuodėmingųjų raudos ir maldos
Už kiekvieną mestą burtą
Amžinajam priešaušriui išsaugoti
Už kiekvieną plunksnos virptelėjimą
Purpurinių abejonių akivaizdoje
 
Taip užgimsta raudos
Už kiekvieną amžinybės akimirksnį
Kuomet krūpčiojantis vanduo
Virsta vynu
Plyštančio dangaus skraistė
Perkeičia kurtinančią tylą
O tu
 
Ir tu
Sukniumbi it akmuo
Mestas į patį save